CERN (Europos branduolinių tyrimų organizacija, prancūziškai: Conseil Européen pour la Recherche Nucléaire) – tai didžiausias pasaulyje dalelių fizikos tyrimų centras, įkurtas 1954 m. Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje, netoli Ženevos. Jo pagrindinis tikslas – išsiaiškinti, iš kokių elementariųjų dalelių sudaryta mūsų Visata ir kaip šios dalelės sąveikauja tarpusavyje. CERN mokslininkai tiria fundamentalius klausimus apie Visatos kilmę ir pagrindinius dėsnius, kurie valdo materijos elgesį.
Svarbiausias CERN mokslinis įrankis – Didysis hadronų greitintuvas (LHC), kuris yra didžiausias ir galingiausias pasaulyje dalelių greitintuvas. Čia dalelės susiduria esant labai didelėms energijoms, leidžiančioms mokslininkams tyrinėti sąlygas, panašias į tas, kurios vyravo po Didžiojo sprogimo. CERN taip pat garsėja Higso bozono atradimu 2012 m., kuris paaiškina, kaip dalelės įgyja masę.
Be mokslinių tyrimų, CERN taip pat yra technologinių inovacijų centras. Čia buvo sukurti įvairūs technologiniai sprendimai, įskaitant pasaulinio žiniatinklio (World Wide Web) sukūrimą. CERN skatina tarptautinį bendradarbiavimą – daugiau nei 23 valstybės narės, taip pat tūkstančiai mokslininkų iš viso pasaulio dirba šioje institucijoje.
CERN ne tik prisideda prie mokslo pažangos, bet ir suteikia studentams bei jauniems mokslininkams galimybę dalyvauti tyrimuose, mokytis ir tobulėti viename pažangiausių mokslo centrų pasaulyje.
Platesnė informacija oficialiame CERN tinklapyje.
Vykdomi eksperimentai
CERN eksperimentų dydis ir sudėtingumas reikalauja daugelio mokslininkų bei išteklių iš viso pasaulio bendradarbiavimo. CERN nuolat vykdomi įvairūs eksperimentai ir atnaujinimo projektai, į kuriuos įsitraukia mokslininkai, inžinieriai ir verslininkai iš 110 tautybių bei daugiau nei 40 šalių.
ALICE (A Large Ion Collider Experiment)
ALICE eksperimentas yra skirtas tyrinėti materijos būseną, vadinamą kvarkų-gliuonų plazma, kuri egzistavo vos kelias mikrosekundes po Didžiojo sprogimo. Eksperimente naudojamos sunkiosios jonų susidūrimo reakcijos, kad būtų sukurta ši ypatingai karšta ir tanki materija, kurios tyrimas padeda geriau suprasti stipriąją branduolių sąveiką – vieną iš keturių fundamentaliųjų jėgų gamtoje. ALICE siekia atskleisti, kaip šios ankstyvosios būsenos išsivystė į įprastą materiją, iš kurios sudaryta mūsų Visata.
ATLAS (A Toroidal LHC ApparatuS)
ATLAS yra vienas didžiausių ir žinomiausių LHC eksperimentų, skirtas fundamentaliųjų dalelių tyrimams. Jis padėjo aptikti Higso bozoną 2012 metais, o dabar tęsia paieškas už Standartinio modelio ribų. ATLAS tiria įvairius klausimus, įskaitant tamsiosios materijos prigimtį, naujas daleles ir sąveikas, kurios galėtų paaiškinti pagrindinius Visatos klausimus, tokius kaip simetrijos ir materijos-antimaterijos disbalansas.
LHCb (Large Hadron Collider beauty)
LHCb eksperimentas daugiausia dėmesio skiria tiriant B mezonus – daleles, kuriose yra b (grožio) kvarkų. Šio eksperimento tikslas yra geriau suprasti vadinamąjį CP pažeidimą, kuris gali paaiškinti, kodėl mūsų Visatoje dominuoja materija, o ne antimaterija. LHCb taip pat tiria retas dalelių skilimo reakcijas, kurios gali suteikti svarbios informacijos apie galimas naujas fizikos teorijas.
CMS (Compact Muon Solenoid)
CMS yra vienas didžiausių LHC detektorių, panašus į ATLAS, tačiau turi kitokį dizainą ir detektorių technologijas. CMS taip pat dalyvavo Higso bozono atradime ir dabar tiria galimas naujas daleles bei fundamentaliąsias jėgas. Eksperimentas ieško įrodymų apie supersimetriją, tamsiąją materiją ir kitus fizikos reiškinius, kurie galėtų papildyti ar pakeisti Standartinį modelį. CMS taip pat nagrinėja dalelių sąveikas, vykstančias didelėse energijose, kaip ir ATLAS, tačiau iš kitos perspektyvos.
Visi šie eksperimentai kartu siekia atskleisti fundamentalius Visatos dėsnius ir sąveikas, leisdami mokslininkams geriau suprasti, iš ko sudaryta mūsų Visata ir kaip ji veikia.